Uncategorised

Neaiškios kilmės vandens filtrai

Vandens filtrai, be pavadinimo arba taivanyje pagaminti vandens vandens valymo sistemų elementai - filtrai.

Prašome atidžiai apžvegti skirtumus, kuo skiriasi vandens filtrai bei kaip išsirinkti kokybišką vandens filtrą.

Ar tikrai saugu vartoti vandenį nežinant kokios kilmės yra filtrai?
Ar galiu turėti sveikatos problemų naudodamas filtrus kai nėra nurodyta filtro sudėtis?

Vilniaus apskritis

Asbestiniais vamzdžiais tiekiamas vanduo Vilniuje - Grigiškėse. Pamastykime. Gal ir pro mūsų kraną bėga vandentiekio tiekiamas vanduo kuris turi asbesto – nuodų?

http://zebra.15min.lt/lt/video/kk2-asbesto-vamzdziai.html - video pašalintas.

_______________________________________________________________________________________________________________

Paieškoję internete apie vandens kokybę Vilniaus vandenų puslapyje radome naudingos informacijos, susisteminome dokumentus, raudona spalva pažymėjome kenksmingus elementus. Išsamią informaciją prisegtoje Exel lentelėje.

_______________________________________________________________________________________________________________

Čia matysite iš kur gaunate savo vandenį Vilniuje.

UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojams tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių. Bendrovės vandens tiekimo sistemą sudaro 30 vandenviečių, kuriose veikia 274 gręžiniai, iš jų 251 – Vilniaus mieste. Gręžinių gylis – 40-180 m. 1379 km vamzdyno, iš jų Vilniaus mieste – 1314 km. Centralizuotomis šalto vandens sistemomis naudojasi 553,3 tūkst. vartotojų, iš jų Vilniaus mieste – 531,4 tūkst. vartotojų.

Didžiausi vandens gerinimo įrenginiai – Antaviliuose, iš kur į Vilnių tiekiama apie 41 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens ir juo aprūpinami Valakupiai, Santariškės, Baltupiai, Šeškinė, Fabijoniškės, Pašilaičiai, Justiniškės, Viršuliškės, Žirmūnai, Šnipiškės, Jeruzalė, dalis Antakalnio ir Žvėryno. Antavilių vandentiekio stotis aprūpina vandeniu apie 250 000 gyventojų.

http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/zemelapis.php

Skaityti daugiau ...

Utenos apskritis

UTENOS RAJONO GYVENVIETĖMS TIEKIAMO GERIAMO VANDENS KOKYBINIAI RODIKLIAI
2012 METAIS

Pateikiami rezultatai ne visų vandens rodiklių.

Eil. Nr.	Analitės pavadinimas	pH	Savitasis elektr. laidis	Kvapo slenkstis	Skonio slenkstis	Spalva	Drumstumas	Permanganato indeksas	Chloridas	Sulfatas	Bendra geležis	Amonis	Nitritas	Nitratas	Kolonijas sudarančių vnt. skaičius	Žarninių lazdelių sk.	Žarniniai enterokokai	Koliforminių bakterijų skaičius
	Analitės pavadinimas	pH	Savitasis elektr. laidis	Kvapo slenkstis	Skonio slenkstis	Spalva	Drumstumas	Permanganato indeksas	Chloridas	Sulfatas	Bendra geležis	Amonis	Nitritas	Nitratas	Kolonijas sudarančių vnt. skaičius	Žarninių lazdelių sk.	Žarniniai enterokokai	Koliforminių bakterijų skaičius
	Raiškos vnt.		mS/cm			mg/l Pt	DV	mgO₂/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	vnt./ 1ml	vnt/100ml	vnt/100ml	vnt/ 100ml
	Ribinė rodiklio vertė	6.5-9.5	2500	BNP	BNP	30	4	5,0	250	250	200	0,50	0,50	50	BNP	0	0	0
1	Sudeikiai	7,4	596	BNP	BNP	10	2	2,2			317	0,894	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
2	Sirutėnai	7,4	533	BNP	BNP	7	0,10	1,9			20,2	<0.03	<0.004	1,49	BNP	0	0	0
3	Kuktiškės	7,4	463	BNP	BNP	15	0,11	2,1			26,4	0,075	0,201	9,56	BNP	0	0	0
4	Užpaliai	7,4	546	BNP	BNP	8	0,13	1,4			26,3	<0.03	<0.004	4,86	BNP	0	0	0
5	Saldutiškis	7,4	526	BNP	BNP	5	0,09	1,2			<18.4	<0.03	<0.004	0,963	BNP	0	0	0
6	Kirdeikiai	7,4	568	BNP	BNP	13	0,24	1,8			28,1	<0.03	<0.004	4,08	BNP	0	0	0
7	Tauragnai	7,5	401	BNP	BNP	11	1,4	1,5			400	0,273	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
8	Sėla	7,4	625	BNP	BNP	10	31	1,7	14	19,9	4370	0,520	<0.004	0,156	BNP	0	0	0
9	Klykiai	7,4	536	BNP	BNP	<4.6	0,08	0,71			<18.4	<0.03	<0.004	14,2	BNP	0	0	0
10	Daugailiai	7,6	424	BNP	BNP	10	0,27	1,9			49	0,149	0,007	0,784	BNP	0	0	0
11	Radeikiai	7,5	537	BNP	BNP	8	0,10	1,5			31	0,239	0,018	1,01	BNP	0	0	0
12	Vyžuonos	7,4	538	BNP	BNP	9,5	11,2	1,6			2780	0,500	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
13	Plaušai	7,4	603	BNP	BNP	9	0.51*	1,9			71.9*	0.471*	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
14	Šiaudiniai	7,4	580	BNP	BNP	4,8	0,48	1,1			92,2	0,200	<0.004	0,202	BNP	0	0	0
15	Leliūnai	7,4	577	BNP	BNP	15	0,13	2,9			19,8	0,043	0,132	2,77	BNP	0	0	0
16	Antalgė	7,4	525	BNP	BNP	10	0,19	1,6			28,1	0,235	0,076	1,110	BNP	0	0	0
17	Pakalniai	7,4	502	BNP	BNP	11	0,09	1,9			24,6	0,084	0,045	0,68	BNP	0	0	0
18	Velbiškės	7,4	418	BNP	BNP	7	10	1,1			1917	0,196	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
19	Vaikutėnai	7,3	587	BNP	BNP	5	0,06	1,3			<18.4	<0.03	<0.004	1,38	BNP	0	0	0
20	Pačkėnai	7,5	454	BNP	BNP	6	0,22	1,1			38	0,147	0,080	0,572	BNP	0	0	0
21	Jotaučiai	7,4	598	BNP	BNP	11	24	2,6			3091	0,822	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
22	Vilučiai	7,4	624	BNP	BNP	<4.6	0,10	1,1			22	<0.03	<0.004	0,514	BNP	0	0	0
23	Ažugiriai	7,4	624	BNP	BNP	7	0,10	1,3			19	<0.03	<0.004	3,46	BNP	0	0	0
24	Juknėnai	7,5	443	BNP	BNP	6	0,36	1,1			42,9	0,37	0,031	2,13	BNP	0	0	0
25	Jasonys	7,4	467	BNP	BNP	8	11	2,2			2671	0,553	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
26	Ąžuolija	7,5	421	BNP	BNP	13	0,35	2,5	1,8	<1.0	67	0,459	0,004	<0.13	BNP	0	0	0
27	Antandraja	7,4	539	BNP	BNP	6	13	1,6	2,1	1,9	1958	0,584	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
28	Medeniai	7,4	454	BNP	BNP	6	18	1,7	1,9	3,3	1983	0,322	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0
29	Biliakiemis	7,4	554	BNP	BNP	9	0,12	1,7			<18.4	<0.03	<0.004	2,4	BNP	0	0	0
30	Kaniūkai	7,4	529	BNP	BNP	10	5,7	1,5			1867	0,448	<0.004	<0.13	BNP	0	0	0

Sunkieji metalai:

Eil. Nr.	Analitės pavadinimas	Aliuminis	Manganas	Natris	Stibis	Arsenas	Benzenas	Benzpirenas	Boras	Kadmis	Chromas	Varis	Cianidai	1,2-dichloretanas	Fluoridas	Švinas	Gyvsidabris	Nikelis	Selenas	Tetrachloretenas ir trichloretenas	Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai	Pesticidų suma
	Analitės pavadinimas	Aliuminis	Manganas	Natris	Stibis	Arsenas	Benzenas	Benzpirenas	Boras	Kadmis	Chromas	Varis	Cianidai	1,2-dichloretanas	Fluoridas	Švinas	Gyvsidabris	Nikelis	Selenas	Tetrachloretenas ir trichloretenas	Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai	Pesticidų suma
	Raiškos vnt.	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l	mg/l
	Ribinė rodiklio vertė	200	50	200	5	10	1,0	0,010	1,0	5,0	50	2	0,05	3,0	1,5	25	1,0	20	10	10,0	0,1	0,5
1	Sėla	15	150	12,1	<1	<1	<1	<0.002	0,10	<0.3	<1	<1^*	<0.01	<2	0,35	<1	<0.1	<2	<1	<0.10	<0.005	<0.04
2	Ąžuolija	<10	58	11,4	<1	<1	<1	<0.002	0,10	<0.3	<1	<1^*	<0.01	<2	0,28	<1	<0.1	<2	<1	<0.10	<0.005	<0.04
3	Antandraja	11	100	14,9	<1	<1	<1	<0.002	<0.1	<0.3	<1	<1^*	<0.01	<2	0,31	<1	<0.1	<2	<1	<0.10	<0.005	<0.04
4	Medeniai	11	150	6,1	<1	<1	<1	<0.002	<0.1	<0.3	<1	<1^*	<0.01	<2	0,24	<1	<0.1	<2	<1	<0.10	<0.005	<0.04

Šaltinis:
Utenos vandenys

Skaityti daugiau ...

Telšių apskritis

Informacija ruošiama...

Skaityti daugiau ...

Tauragės apskritis

Informacija ruošiama...

Skaityti daugiau ...

Šiaulių apskritis

_______________________________________________________________________________________________________________

Daugiau negu aštuoni tūkstančiai Kelmės miesto ir keturi tūkstančiai rajono gyventojų priversti gerti vandenį, kuriame yra per daug fluoro. O padidintas fluoro kiekis, kaip ir per mažas, yra kenksmingas žmogui.

Geria fluoru persotintą vandenį

Klausimą tarybos posėdyje pristačiusi Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Alma Monkauskaitė tvirtino, jog žmogus per parą turi gauti nuo pusės iki 0,8 miligramų fluoro.

„Daugiausia fluoro geriamajame vandenyje yra Palangoje, Kretingos, Šilutės ir Kelmės rajonuose. Šiose vietovėse fluoro kiekis viršija leistiną normą, fluoro persotintą vandenį geria apie 83 tūkstančiai gyventojų. Pietryčių Lietuvoje fluoro geriamajame vandenyje nėra pakankamai“, – sakė A. Monkauskaitė.

Šiuo metu Kelmės mieste vandenį su padidintu fluoro kiekiu geria 8334 gyventojai. Vidutinė fluoro vertė tokiame geriamajame vandenyje – 2,15 miligramų litre, kai nustatyta viršutinė riba – 1,5 miligramo litre.

Rajone yra iš viso 21 vandenvietė su padidintu fluoro kiekiu, o vartotojų – 12 tūkstančių 557.

Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ įvardinta, kad reikalavimus vykdyti priklauso valstybės ir savivaldybės institucijoms.

Nuo 1993 metų atliekami geriamojo vandens tyrimai rodo beveik vienodus rodiklius. Geologai pasiūlė atlikti galimybių studiją ir žvalgyti vandeningus sluoksnius, galbūt ateityje gręžti naujus gręžinius.

Apie fluorą – plačiau

Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė sakė, jog fluoras yra didžiulė visuomenės sveikatos problema, turinti ir socialinį, ir finansinį aspektą, todėl apie jį verta pakalbėti ir plačiau.

Fluoras – cheminis elementas, turintis didžiausią elektroneigiamą krūvį, halogeninės dujos. Žinomas labai seniai, aprašytas 1526 metais. 1866 metais fluoras buvo išgrynintas. Už šį atradimą prancūzų mokslininkui buvo įteikta Nobelio chemijos taikos premija. Pavadintas fluoras pagal pagrindinį elementą, iš kurio ir gaunamas.

Žmogaus organizmui fluoras yra labai svarbus kaulams ir kauliniams audiniams formuotisi. Daugiausia jo yra dantų audinyje. Fluoras yra ypatingas tuo, kad žmogui kenkia ir per mažas, ir per didelis fluoro kiekis.

Normaliomis sąlygomis žmogaus, sveriančio apie 70 kilogramų, organizme yra apie tris miligramus fluoro. Jei fluoro trūksta, vystosi dantų ėduonis arba kariesas, jei per daug – fluorozė, liga, atsirandanti tada, kai per ilgą laiką su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka per daug fluoro arba jo junginių.

Pagrindiniai fluoro šaltiniai yra vanduo, arbata (ypač žalioji), svogūnai, česnakai, kava. Mokslininkai neseniai atrado ir neurotoksinį fluoro poveikį. Fluoras veikia ir žmogaus nervų sistemą.

Dalia KARPAVIČIENĖ

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/581617/geriamajame-vandenyje-fluoro-per-daug

Skaityti daugiau ...

Panevežio apskritis

Informacija ruošiama...

Skaityti daugiau ...

Marijampolės apskritis

Informacija ruošiama...

Skaityti daugiau ...

Klaipėdos apskritis

Klaidėdos vanduo ir Klaipėdos rajono vanduo

Mieste yra dvi vandenvietės, iš kurių klaipėdiečiams tiekiamas vanduo.

1 - oji vandenvietė yra Liepų g. 49a. Ji aprūpina vandeniu gyventojus, gyvenančius į šiaurę nuo Danės upės.
3 - oji vandenvietė, pietinėje miesto dalyje prie Vilhelmo kanalo (Kairių g. 13), tiekia vandenį gyventojams, gyvenantiems į pietus nuo Danės upės.
Kadangi 1 - oji vandenvietė tiekia požeminį vandenį iš gręžinio, 3 - ioji vandenvietė - paviršinį iš Klaipėdos kanalo, jų vandens kokybė skiriasi.

Iš 9.347 geriamojo vandens cheminių analičių, tinklapyje pateikiamos nedauk cheminių analičių, raudonai žymime kenksmingus elementus, kur vanduo turi blogūjų elementų arba vanduo tam tikrose šalyse yra nevartotinas.

Klaipėdos m. 1-os vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012 m. II pusmetį

Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Rastas kiekis	HN 24:2003
1	Vandenilio jonų koncentracija	pH vienetai	7,89	6,5 – 9,5
2	Savitasis elektrinis laidis	µS/cm⁽20⁰C temperat.)	896	2500
3	Spalva	mg/l/Pt (λ=436 nm)	5	30
4	Drumstumas	DV, pagal formaziną	2,25	4
5	Amonis	mg/l	0,78	0,50
6	Nitritas	mg/l	0,072	0,10
7	Fluoridas	mg/l	1,68	1,5
8	Bendroji geležis	µg/l	23	200
9	Žarninės lazdelės	skaičius 100 ml	0	0
10	Koliforminės bakterijos	skaičius 100 ml	0	0
11	Žarniniai enterokokai	skaičius 100 ml	0	0

Klaipėdos m. 3-os vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012 m. II pusmetį

Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Rastas kiekis	HN 24:2003
1	Vandenilio jonų koncentracija	pH vienetai	7,35	6,5 – 9,5
2	Savitasis elektrinis laidis	µS/cm⁽20⁰C temperat.)	586	2500
3	Spalva	mg/l/Pt (λ=436 nm)	11	30
4	Drumstumas	DV, pagal formaziną	0,20	4
5	Amonis	mg/l	<0,008	0,50
6	Nitritas	mg/l	<0,003	0,10
7	Fluoridas	mg/l	0,10	1,5
8	Aliuminis	µg/l	85	200
9	Bendroji geležis	µg/l	13	200
10	Permanganato indeksas	mg/l O₂	3,88	5,0
11	Manganas	µg/l	26	50
13	Žarninės lazdelės	skaičius 100 ml	0	0
14	Koliforminės bakterijos	skaičius 100 ml	0	0
15	Žarniniai enterokokai	skaičius 100 ml	0	0

Gargždų vandenvietės geriamojo vandens kokybė

Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Rastas kiekis	HN 24:2003
1	Vandenilio jonų koncentracija	pH vienetai	7,94	6,5 – 9,5
2	Savitasis elektrinis laidis	µS/cm⁽20⁰C temperat.)	602	2500
3	Spalva	mg/l/Pt (λ=436 nm)	5	30
4	Drumstumas	DV, pagal formaziną	0,52	4
5	Amonis	mg/l	0,44	0,50
6	Nitritas	mg/l	<0,003	0,10
7	Fluoridas	mg/l	0,51	1,5
8	Bendroji geležis	µg/l	190	200
9	Žarninės lazdelės	skaičius 100 ml	0	0
10	Koliforminės bakterijos	skaičius 100 ml	0	0
11	Žarniniai enterokokai	skaičius 100 ml	0

Priekulės vandenvietės geriamojo vandens kokybė
Priekulės m. vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012m. II pusmetį

Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Rastas kiekis	HN 24:2003
1	Vandenilio jonų koncentracija	pH vienetai	7,80	6,5 – 9,5
2	Savitasis elektrinis laidis	µS/cm⁽20⁰C temperat.)	681	2500
3	Spalva	mg/l/Pt (λ=436 nm)	10	30
4	Drumstumas	DV, pagal formaziną	0,54	4
5	Amonis	mg/l	0,95	0,50
6	Nitritas	mg/l	<0,003	0,10
7	Fluoridas	mg/l	1,02	1,5
8	Bendroji geležis	µg/l	165	200
9	Žarninės lazdelės	skaičius 100 ml	0	0
10	Koliforminės bakterijos	skaičius 100 ml	0	0
11	Žarniniai enterokokai	skaičius 100 ml	0	0

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vandens kokybės tyrimų vietos ir rezultatai

Šaltinis:

www.vanduo.lt

Klaipėdos visuomenės sveikatos centre birželio pradžioje vyko Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) surengta konferencija "Fluoras geriamajame vandenyje“.

Renginiu siekta atkreipti dėmesį į vieną iš geriamojo vandens problemų – padidėjusį fluoro kiekį Lietuvos Šiaurės Vakarų regiono vandenyje.

Pranešimus konferencijos metu skaitė ir problemą įvairiapusiškai nagrinėjo įvairių sričių atstovai – aplinkosaugos (vandens paslaugų tiekimo), geologijos, odontologijos, geriamojo vandens kontrolės, visuomenės sveikatos specialistai.

"Fluoro koncentracija skirtinguose Lietuvos regionuose yra skirtinga. Ši konferencija suorganizuota Klaipėdoje neatsitiktinai – fluoro kiekis kai kurių Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vandenviečių geriamajame vandenyje viršija leistinas normas ir tai kelia nerimą“, – teigia konferencijos organizatorė VVSPT atstovė Ilona Drulytė.

Konferencijos metu dalyviai pateikė įvairių duomenų, parodančių, kad iš tiesų nemaža dalis Lietuvos gyventojų vartoja nesaugų vandenį, ir ieškojo sprendimo būdų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovės Vilijos Galdikienės žiniomis, tokių žmonių Lietuvoje yra apie 100 000.

Labiausiai nukenčia vaikai

„Pagrindinė problema, su kuria susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, – apie fluoro poveikį žmogaus sveikatai pasakoja odontologė profesorė Irena Balčiūnienė. – Ši liga

atsiranda vaikystėje, ilgą laiką vartojant geriamąjį vandenį, kuriame fluoro koncentracija didesnė nei 1,5 mg/l. Kai kuriems vaikams žalinga gali būti ir mažesnė koncentracija (1 mg/l). Tai priklauso nuo bendros vaiko sveikatos būklės ir suvartojamo vandens kiekio.“

VMVT, kontroliuojančios geriamojo vandens tiekėjus, duomenimis, 2008 m. Palangos gyventojai gėrė vandenį, kuriame fluoridų koncentracija siekė 2,56 mg/l, Šventosios – 2,78 mg/l, Kelmės – 2,78 mg/l.

Profesorė Irena Balčiūnienė nerekomenduoja naudoti dantų pastų, turinčių fluoro, visiems vaikams iki penkerių metų (nepriklausomai nuo gyvenamojo regiono ir nuo vandens kokybės), nes jie dar nemoka išskalauti burnos ir gali praryti pastos. Taip į organizmą patenka fluoro, kuris gali tapti dantų fluorozės priežastimi. Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vaikams patariama gerti daugiau pieno, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį. Reikėtų stengtis kuo dažniau savaitgaliais, atostogų metu išvežti vaikus į kitus regionus, kur vanduo nėra pernelyg fluoruotas arba vandenį iš čiaupo kartais pakeisti fasuotu vandeniu, sultimis, kitais gėrimais. Mažas fluoro kiekis (apie 1 mg/l) geriamajame vandenyje, kaip ir dantų pastų, turinčių fluoro, naudojimas, yra naudingas dantims.

Už geriamąjį vandenį atsakingos savivaldybės

Be geriamojo vandens žmogus negali išgyventi. Nuo to, kokį vandenį jis geria, priklauso jo sveikata. Todėl geriamojo vandens tiekimo ir jo kokybės užtikrinimo klausimus sprendžia valstybė. Geriamojo vandens tiekimą reglamentuoja Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai. Pasak aplinkos ministerijos atstovės Vilmos Karosienės, už atskirų regionų, vietovių aprūpinimą vandeniu atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono savivaldybės įvairiai sprendžia su fluoru susijusias vandens problemas, statomi vandens gerinimo įrenginiai, tačiau iki šiol ji vis dar aktuali kai kuriose Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių savivaldybėse. Šių metų pavasarį Palangos mieste, panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, pradėjo veikti vandens gerinimo įrenginiai, šalinantys fluorą. Pasak įrenginius sumontavusios ir prižiūrinčios įmonės technikos direktoriaus Algerdo Laužiko, fluoro šalinimas yra sudėtinga procedūra, reikalaujanti didelių investicijų.

Kitos savivaldybės taip pat įsipareigojusios artimiausiu metu įsidiegti fluoridų šalinimo technologijas.

Geriausio sprendimo paieškos

„Fluoras yra gamtinė medžiaga, jos kiekis skiriasi ne tik skirtingose Lietuvos vietovėse, bet ir skirtinguose vandens gręžiniuose. Gali būti, kad išgręžus naują gręžinį toje pačioje vietovėje, vanduo bus mažiau fluoruotas, – svarsto Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. – Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Galbūt vertėtų pabandyti šalia esamų gręžinių daryti naujus ir vandenį, gaunamą iš skirtingų sluoksnių, maišyti. Taip fluoro koncentracija galėtų būti sumažinama mažesnėmis sąnaudomis.“

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad siekiant išspręsti fluoro problemą, būtina skatinti visų atsakingų politikų ir valstybės institucijų darbą, stiprinant valstybės politiką, taip pat reikia ieškoti naujų veiksmingų vandens gerinimo būdų. Ypatingai svarbu, kad apie problemą žinotų ne tik visuomenės sveikatos ir kontrolės institucijos, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, ypač stomatologai, bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai. Kol ieškoma išeičių, kol vanduo visuose Lietuvos regionuose taps geresnis, būtina informuoti žmones apie geriamojo vandens kokybę, apie būdus, kaip išvengti neigiamo poveikio, kurį gali sukelti nesaugus vanduo.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/vakaru-lietuvos-vandens-problema---fluoras-47325/

_______________________________________________________________________________________________________________

Geria fluoru persotintą vandenį

Klausimą tarybos posėdyje pristačiusi Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Alma Monkauskaitė tvirtino, jog žmogus per parą turi gauti nuo pusės iki 0,8 miligramų fluoro.

„Daugiausia fluoro geriamajame vandenyje yra Palangoje, Kretingos, Šilutės ir Kelmės rajonuose. Šiose vietovėse fluoro kiekis viršija leistiną normą, fluoro persotintą vandenį geria apie 83 tūkstančiai gyventojų. Pietryčių Lietuvoje fluoro geriamajame vandenyje nėra pakankamai“, – sakė A. Monkauskaitė.

Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ įvardinta, kad reikalavimus vykdyti priklauso valstybės ir savivaldybės institucijoms.

Apie fluorą – plačiau

Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė sakė, jog fluoras yra didžiulė visuomenės sveikatos problema, turinti ir socialinį, ir finansinį aspektą, todėl apie jį verta pakalbėti ir plačiau.

Fluoras – cheminis elementas, turintis didžiausią elektroneigiamą krūvį, halogeninės dujos. Žinomas labai seniai, aprašytas 1526 metais. 1866 metais fluoras buvo išgrynintas. Už šį atradimą prancūzų mokslininkui buvo įteikta Nobelio chemijos taikos premija. Pavadintas fluoras pagal pagrindinį elementą, iš kurio ir gaunamas.

Žmogaus organizmui fluoras yra labai svarbus kaulams ir kauliniams audiniams formuotisi. Daugiausia jo yra dantų audinyje. Fluoras yra ypatingas tuo, kad žmogui kenkia ir per mažas, ir per didelis fluoro kiekis.

Normaliomis sąlygomis žmogaus, sveriančio apie 70 kilogramų, organizme yra apie tris miligramus fluoro. Jei fluoro trūksta, vystosi dantų ėduonis arba kariesas, jei per daug – fluorozė, liga, atsirandanti tada, kai per ilgą laiką su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka per daug fluoro arba jo junginių.

Pagrindiniai fluoro šaltiniai yra vanduo, arbata (ypač žalioji), svogūnai, česnakai, kava. Mokslininkai neseniai atrado ir neurotoksinį fluoro poveikį. Fluoras veikia ir žmogaus nervų sistemą.

Dalia KARPAVIČIENĖ

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/581617/geriamajame-vandenyje-fluoro-per-daug

Skaityti daugiau ...

Kauno apskritis - Kauno vandenys

Kauno vandenys ir jo kokybė

Iš 9.347 geriamojo vandens cheminių analičių, 10 kartų parametrai neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. Tinklapyje pateikiamos tik 23 cheminės analitės, raudonai žymime kenksmingus elementus.

Prieš dešimpmetį Kauno gyventojas suvartodavo 250 litrų vandens per parą, pastaruoju metu – 80,4 litro. Mažam suvartojimui apskaičiuotuose vamzdynuose pradėjo kauptis nuosėdos, kurias galima išvalyti tik specialiais įrenginiais. Pradėjus darbą Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiams, atskirais atvejais ir bendrovei, ir gyventojams gali kilti problemų dėl pasenusių plieninių vamzdynų, kuriuose tarša būna didžiausia. Pagal bendrovės "Kauno vandenys" investicines programas didžiąją dalį tokių vamzdynų, ypač magistralinių, numatoma pakeisti naujais.

Jei norės švaraus vandens, namuose vamzdynus turės keisti ir prieš 25 – 30 metų statytų daugiabučių gyventojai. Pati bendrovė investuoja lėšas tinklams, vandenvietėms, siurblinėms atnaujinti.

Norint, kad vandens kokybė stabilizuotusi keičiama susidėvėjusi vandens armatūra bei vykdomi tinklų atstatymo darbai.

GERIAMOJO VANDENS TOKSINĖS ANALITĖS PAGAL HN 24:2003 IR JŲ VERTĖS (MAŽIAUSIA IR DIDŽIAUSIA) KAUNO MIESTO VANDENVIEČIŲ TIEKIAMAME VANDENYJE 2013 m. balandžio 1 d.

Eil. Nr.	Analitės pavadinimas	Raiškos vienetas	Leidžiama vertė	Eigulių v-tė	Kleboniškio v-tė	Vičiūnų v-tė	Petrašiūnų v-tė
1	ARSENAS	µg/l	10	0,21-1,44	0,10-0,35	<0,33-2,05	4,28-4,59
2	CHROMAS	µg/l	50	<0,006	<0,006	<0,006	<0,006
3	FLUORIDAS	mg/l	1,50	0,15	0,15	0,15	0,14-0,15
4	NITRATAS	mg/l	50	2,7	2,1	2,4	2,4-2,7
5	NITRITAS	mg/l	0,50	<0,01-0,02	0,04	0,04	<0,01
6	ŠVINAS	µg/l	25	0,00	0,00	0,00	<0,007
7	VARIS	mg/l	2.0	0,021	0,004	<0,003-0,012	0,003-0,004
8	SELENAS	µg/l	10	<1,0	<1,0	<1,0	<1,0
9	GYVSIDABRIS	µg/l	1,0	<0,08	0,08	<0,08-0,16	<0,08-0,16
10	NIKELIS	µg/l	20	<0,006	<0,006	<0,006	<0,006

11	Vandenilio jonų konc.	PH vienetai	6,50-9,50	7,59-7,76	7,60-7,67	7,64-7,85	7,72-7,96
12	Kvapo slenkstis		*	*	*	*	*
13	Skonio slekstis		*	*	*	*	*
14	Spalva	mg/lPt	30	5	7	7	8
15	Drumstumas	DV pagal formaziną	4	0,35-0,37	0,50-0,80	0,50-0,57	0,25-0,37
16	Savitasis el. laidis	µScm-1	2500	584-597	540-557	561-575	476-483
17	Permanganato indeksas	mg/lO2	5	3,2	3,4	3,4	3,4-3,8
18	Amonis	mg/l	0,50	0,03-0,04	0,03-0,08	0,05-0,06	<0,01-0,03
19	Sulfatas	mg/l	250	17	22	18	21-22
20	Chloridas	mg/l	250	19	13	32	20-24
21	Bendroji geležis	µg/l	200	<10	188	21	<10-14
22	Manganas	µg/l	50	28	81	74	9-11
23	Bendrasis kietumas	mmol/l	nenormuojama	2,5-3,0	2,5-2,8	2,5-3,4	2,5-2,7

Šaltinis: www.kaunovandenys.lt

Kauno senamiesčio gyventojams tiekiamas nuosėdomis užterštas vanduo.

Dalis Kauno senamiesčio gyventojų jau daugiau nei savaitę priversti parduotuvėse pirkti geriamąjį vandenį, o maudytis pas draugus ir gimines. Mat iš čiaupų butuose teka juosvas nuosėdomis užterštas vanduo, kuris yra netinkamas praustis ar gaminti maistui.

„Kauno vandenų“ atstovai tikina, kad dėl visko kalti ryšių kabelį Piliakalnio gatvėje tiesę darbininkai, sukėlę vandens linijos, kuria tiekiamas vanduo senamiesčiui, avariją. Teko vandenį tiekti kitais vamzdžiais, o pasikeitus tekėjimo krypčiai sukilo vamzdžių dugne nusėdę nešmenys – geležies, mangano nuosėdos – užteršė vandenį.

Nors tikinama, kad jos nepavojingos žmogaus sveikatai, kauniečiai tokio vandens gerti ar juo praustis nedrįsta.

„Kai žmona šaukdama išbėgo iš vonios, pamaniau, kad gal ten pamatė gyvatę. Tačiau ją išgąsdino juodo vandens vonioje vaizdas. Nors bėgant iš čiaupo vandeniui to beveik nesimato, į puodą ar vonią prileidus vandens, matosi koks jis purvinas.

Tai buvo paskutinis lašas, paskambinau Kauno veterinarijos tarnybai, Valstybinę veterinarijos tarnybą. Kauniečiai žadėjo atlikti vandens tyrimus, bet taip ir neatliko. Vilniečiai „pajudino“ „Kauno vandenis“, kurių darbuotojai atliko praplovimą. Tačiau patys darbininkai juokavo, kad ši priemonė nieko iš esmės nepakeis.

Ši situacija iliustruoja kaip negali būti, bet yra. Iš esmės, žmonėms siūloma laukti, niekas nieko nedaro, kol vanduo pats nutekės ir vėl taps švariu. Kiek laiko reikės dar laukti? Ar kas nors kompensuos nuostolius, juk užsikimšo skalbimo mašinos, filtrai, pavyzdžiui, galėtų bent jau „nubraukti“ kiekvienam butui po 10 „kubų“ vandens“, – neslėpdamas emocijų kalbėjo 15min.lt paskambinęs senamiesčio gyventojas.

Bendrovės „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas 15min.lt sakė, kad situacija penktadienį yra smarkiai pagerėjusi. Tikimasi, kad per savaitgalį situacija susitvarkys. Naktimis dalis vandens išleidžiama į lietaus surinkimo tinklus, nes reikia „nuleisti kraują“ vandens sistemoje, kadangi pakilusios nuosėdos nebenusistovi.

Ar bus kažkaip kompensuojami nuotoliai gyventojams, R.Stunžėnas negalėjo atsakyti: „Viskas svarstoma. Labai sunku rasti juridinį pagrindą, kiek kuris gyventojas patyrė nuostolių. Apie visus sprendimus gyventojai bus informuoti.

Bendrovė, dėl kurios kaltės įvyko vandens linijos avarija, turės apmokėti sąskaitą už nutekėjusį vandenį – apie 3 tūkst. Lt, jie savo lėšomis sutvarkė ir avariją vandens linijoje, tai jiems kainavo apie 20 tūkst. Lt“.

Dėl nešvaraus tiekimo vandens „Kauno vandenys“ sulaukia skundų iš A.Juozapavičiaus prospekto gyventojų. R.Stunžėno teigimu, vykstant gatvės remontui, dažnai atjungiamos ir vėl įjungiamos vandens linijos. „Kiekvienas toks veiksmas išjudina nešmenis, jie atsiskiria nuo vamzdžių sienelių ir užteršia vandenį“, – aiškino specialistas.

Šarūnas Bulota

Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-senamiescio-gyventojams-tiekiamas-nuosedomis-uzterstas-vanduo-56-217979#ixzz2OGmN7Rpm

Skaityti daugiau ...