Uncategorised

Mes esame Subačiaus g. 17-28, prie vartų spausti 28 :

{gallery}kaip-rasti{/gallery}

Vandens filtrai, be pavadinimo arba taivanyje pagaminti vandens vandens valymo sistemų elementai - filtrai.

Prašome atidžiai apžvegti skirtumus, kuo skiriasi vandens filtrai bei kaip išsirinkti kokybišką vandens filtrą.

1. Ar tikrai saugu vartoti vandenį nežinant kokios kilmės yra filtrai?
2. Ar galiu turėti sveikatos problemų naudodamas filtrus kai nėra nurodyta filtro sudėtis?

Asbestiniais vamzdžiais tiekiamas vanduo Vilniuje - Grigiškėse. Pamastykime. Gal ir pro mūsų kraną bėga vandentiekio tiekiamas vanduo kuris turi asbesto – nuodų?

http://zebra.15min.lt/lt/video/kk2-asbesto-vamzdziai.html - video pašalintas.

_______________________________________________________________________________________________________________

Paieškoję internete apie vandens kokybę Vilniaus vandenų puslapyje radome naudingos informacijos, susisteminome dokumentus, raudona spalva pažymėjome kenksmingus elementus. Išsamią informaciją prisegtoje Exel lentelėje.

_______________________________________________________________________________________________________________

Čia matysite iš kur gaunate savo vandenį Vilniuje.

UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojams tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių. Bendrovės vandens tiekimo sistemą sudaro 30 vandenviečių, kuriose veikia 274 gręžiniai, iš jų 251 – Vilniaus mieste. Gręžinių gylis – 40-180 m. 1379 km vamzdyno, iš jų Vilniaus mieste – 1314 km. Centralizuotomis šalto vandens sistemomis naudojasi 553,3 tūkst. vartotojų, iš jų Vilniaus mieste – 531,4 tūkst. vartotojų.

Didžiausi vandens gerinimo įrenginiai – Antaviliuose, iš kur į Vilnių tiekiama apie 41 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens ir juo aprūpinami Valakupiai, Santariškės, Baltupiai, Šeškinė, Fabijoniškės, Pašilaičiai, Justiniškės, Viršuliškės, Žirmūnai, Šnipiškės, Jeruzalė, dalis Antakalnio ir Žvėryno. Antavilių vandentiekio stotis aprūpina vandeniu apie 250 000 gyventojų.

http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/zemelapis.php

UTENOS RAJONO GYVENVIETĖMS TIEKIAMO GERIAMO VANDENS KOKYBINIAI RODIKLIAI                                    
                                            2012 METAIS

Pateikiami rezultatai ne visų vandens rodiklių.       
                                       

Sunkieji metalai:

Šaltinis:
Utenos vandenys

Informacija ruošiama...

Informacija ruošiama...

_______________________________________________________________________________________________________________

Dau­giau ne­gu aš­tuo­ni tūks­tan­čiai Kel­mės mies­to ir ke­tu­ri tūks­tan­čiai ra­jo­no gy­ven­to­jų pri­vers­ti ger­ti van­de­nį, ku­ria­me yra per daug fluo­ro. O pa­di­din­tas fluo­ro kie­kis, kaip ir per ma­žas, yra kenks­min­gas žmo­gui.

Ge­ria fluo­ru per­so­tin­tą van­de­nį

Klau­si­mą ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­sta­čiu­si So­cia­li­nių klau­si­mų ir svei­ka­tos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Al­ma Mon­kaus­kai­tė tvir­ti­no, jog žmo­gus per pa­rą tu­ri gau­ti nuo pu­sės iki 0,8 mi­lig­ra­mų fluo­ro.

„Dau­giau­sia fluo­ro ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je yra Pa­lan­go­je, Kre­tin­gos, Ši­lu­tės ir Kel­mės ra­jo­nuo­se. Šio­se vie­to­vė­se fluo­ro kie­kis vir­ši­ja leis­ti­ną nor­mą, fluo­ro per­so­tin­tą van­de­nį ge­ria apie 83 tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je fluo­ro ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je nė­ra pa­kan­ka­mai“, – sa­kė A. Mon­kaus­kai­tė.

Šiuo me­tu Kel­mės mies­te van­de­nį su pa­di­din­tu fluo­ro kie­kiu ge­ria 8334 gy­ven­to­jai. Vi­du­ti­nė fluo­ro ver­tė to­kia­me ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je – 2,15 mi­lig­ra­mų lit­re, kai nu­sta­ty­ta vir­šu­ti­nė ri­ba – 1,5 mi­lig­ra­mo lit­re.

Ra­jo­ne yra iš vi­so 21 van­den­vie­tė su pa­di­din­tu fluo­ro kie­kiu, o var­to­to­jų – 12 tūks­tan­čių 557.

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ įvar­din­ta, kad rei­ka­la­vi­mus vyk­dy­ti pri­klau­so vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­joms.

Nuo 1993 me­tų at­lie­ka­mi ge­ria­mo­jo van­dens ty­ri­mai ro­do be­veik vie­no­dus ro­dik­lius. Geo­lo­gai pa­siū­lė at­lik­ti ga­li­my­bių stu­di­ją ir žval­gy­ti van­de­nin­gus sluoks­nius, gal­būt atei­ty­je gręž­ti nau­jus grę­ži­nius.

Apie fluo­rą – pla­čiau

So­cia­li­nių klau­si­mų ir svei­ka­tos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė sa­kė, jog fluo­ras yra di­džiu­lė vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­ble­ma, tu­rin­ti ir so­cia­li­nį, ir fi­nan­si­nį as­pek­tą, to­dėl apie jį ver­ta pa­kal­bė­ti ir pla­čiau.

Fluo­ras – che­mi­nis ele­men­tas, tu­rin­tis di­džiau­sią elekt­ro­nei­gia­mą krū­vį, ha­lo­ge­ni­nės du­jos. Ži­no­mas la­bai se­niai, ap­ra­šy­tas 1526 me­tais. 1866 me­tais fluo­ras bu­vo iš­gry­nin­tas. Už šį at­ra­di­mą pran­cū­zų moks­li­nin­kui bu­vo įteik­ta No­be­lio che­mi­jos tai­kos pre­mi­ja. Pa­va­din­tas fluo­ras pa­gal pa­grin­di­nį ele­men­tą, iš ku­rio ir gau­na­mas.

Žmo­gaus or­ga­niz­mui fluo­ras yra la­bai svar­bus kau­lams ir kau­li­niams au­di­niams for­muo­ti­si. Dau­giau­sia jo yra dan­tų au­di­ny­je. Fluo­ras yra ypa­tin­gas tuo, kad žmo­gui ken­kia ir per ma­žas, ir per di­de­lis fluo­ro kie­kis.

Nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis žmo­gaus, sve­rian­čio apie 70 ki­log­ra­mų, or­ga­niz­me yra apie tris mi­lig­ra­mus fluo­ro. Jei fluo­ro trūks­ta, vys­to­si dan­tų ėduo­nis ar­ba ka­rie­sas, jei per daug – fluo­ro­zė, li­ga, at­si­ran­dan­ti ta­da, kai per il­gą lai­ką su ge­ria­muo­ju van­de­niu į žmo­gaus or­ga­niz­mą pa­ten­ka per daug fluo­ro ar­ba jo jun­gi­nių.

Pag­rin­di­niai fluo­ro šal­ti­niai yra van­duo, ar­ba­ta (ypač ža­lio­ji), svo­gū­nai, čes­na­kai, ka­va. Moks­li­nin­kai ne­se­niai at­ra­do ir neu­ro­tok­si­nį fluo­ro po­vei­kį. Fluo­ras vei­kia ir žmo­gaus ner­vų sis­te­mą.

Dalia KARPAVIČIENĖ

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/581617/geriamajame-vandenyje-fluoro-per-daug

Informacija ruošiama...

Informacija ruošiama...

Klaidėdos vanduo ir Klaipėdos rajono vanduo

Mieste yra dvi vandenvietės, iš kurių klaipėdiečiams tiekiamas vanduo.

1 - oji vandenvietė yra Liepų g. 49a. Ji aprūpina vandeniu gyventojus, gyvenančius į šiaurę nuo Danės upės.
3 - oji vandenvietė, pietinėje miesto dalyje prie Vilhelmo kanalo (Kairių g. 13), tiekia vandenį gyventojams, gyvenantiems į pietus nuo Danės upės.
Kadangi 1 - oji vandenvietė tiekia požeminį vandenį iš gręžinio, 3 - ioji vandenvietė - paviršinį iš Klaipėdos kanalo, jų vandens kokybė skiriasi.

Iš 9.347 geriamojo vandens cheminių analičių, tinklapyje pateikiamos nedauk cheminių analičių, raudonai žymime kenksmingus elementus, kur vanduo turi blogūjų elementų arba vanduo tam tikrose šalyse yra nevartotinas.

Klaipėdos m. 1-os vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012 m. II pusmetį

Klaipėdos m. 3-os vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012 m. II pusmetį

Gargždų vandenvietės geriamojo vandens kokybė

Priekulės vandenvietės geriamojo vandens kokybė
Priekulės m. vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens kokybė už 2012m. II pusmetį

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vandens kokybės tyrimų vietos ir rezultatai

• AB "Klaipėdos vanduo" I-a vandenvietė
• AB "Klaipėdos vanduo" I-a vandenvietė 2
• AB "Klaipėdos vanduo" III-a vandenvietė 1
• AB "Klaipėdos vanduo" III-a vandenvietė 2
• Klaipėdos rajono gręžiniai
• Gargždų miesto, Priekulės miesto ir Klaipėdos rajono geriamojo vandens kokybė 2012 metais

Šaltinis:

www.vanduo.lt

Klaipėdos visuomenės sveikatos centre birželio  pradžioje vyko Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) surengta konferencija "Fluoras geriamajame vandenyje“.

Renginiu siekta atkreipti dėmesį į vieną iš geriamojo vandens problemų – padidėjusį fluoro kiekį Lietuvos Šiaurės Vakarų regiono vandenyje.

Pranešimus konferencijos metu skaitė ir problemą įvairiapusiškai nagrinėjo įvairių sričių atstovai – aplinkosaugos (vandens paslaugų tiekimo), geologijos, odontologijos, geriamojo vandens kontrolės, visuomenės sveikatos specialistai.

"Fluoro koncentracija skirtinguose Lietuvos regionuose yra skirtinga. Ši konferencija suorganizuota Klaipėdoje neatsitiktinai – fluoro kiekis kai kurių Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vandenviečių geriamajame vandenyje viršija leistinas normas ir tai kelia nerimą“, – teigia konferencijos organizatorė VVSPT atstovė Ilona Drulytė.

Konferencijos metu dalyviai pateikė įvairių duomenų, parodančių, kad iš tiesų nemaža dalis Lietuvos gyventojų vartoja nesaugų vandenį, ir ieškojo sprendimo būdų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovės Vilijos Galdikienės žiniomis, tokių žmonių Lietuvoje yra apie 100 000.

Labiausiai nukenčia vaikai

„Pagrindinė problema, su kuria susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, – apie fluoro poveikį žmogaus sveikatai pasakoja odontologė profesorė Irena Balčiūnienė. – Ši liga

atsiranda vaikystėje, ilgą laiką vartojant geriamąjį vandenį, kuriame fluoro koncentracija didesnė nei 1,5 mg/l. Kai kuriems vaikams žalinga gali būti ir mažesnė koncentracija (1 mg/l). Tai priklauso nuo bendros vaiko sveikatos būklės ir suvartojamo vandens kiekio.“

VMVT, kontroliuojančios geriamojo vandens tiekėjus, duomenimis, 2008 m. Palangos gyventojai gėrė vandenį, kuriame fluoridų koncentracija siekė 2,56 mg/l, Šventosios – 2,78 mg/l, Kelmės – 2,78 mg/l.

Profesorė Irena Balčiūnienė nerekomenduoja naudoti dantų pastų, turinčių fluoro, visiems vaikams iki penkerių metų (nepriklausomai nuo gyvenamojo regiono ir nuo vandens kokybės), nes jie dar nemoka išskalauti burnos ir gali praryti pastos. Taip į organizmą patenka fluoro, kuris gali tapti dantų fluorozės priežastimi. Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono vaikams patariama gerti daugiau pieno, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį. Reikėtų stengtis kuo dažniau savaitgaliais, atostogų metu išvežti vaikus į kitus regionus, kur vanduo nėra pernelyg fluoruotas arba vandenį iš čiaupo kartais pakeisti fasuotu vandeniu, sultimis, kitais gėrimais. Mažas fluoro kiekis (apie 1 mg/l) geriamajame vandenyje, kaip ir dantų pastų, turinčių fluoro, naudojimas, yra naudingas dantims.

Už geriamąjį vandenį atsakingos savivaldybės

Be geriamojo vandens žmogus negali išgyventi. Nuo to, kokį vandenį jis geria, priklauso jo sveikata. Todėl geriamojo vandens tiekimo ir jo kokybės užtikrinimo klausimus sprendžia valstybė. Geriamojo vandens tiekimą reglamentuoja Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai. Pasak aplinkos ministerijos atstovės Vilmos Karosienės, už atskirų regionų, vietovių aprūpinimą vandeniu atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono savivaldybės įvairiai sprendžia su fluoru susijusias vandens problemas, statomi vandens gerinimo įrenginiai, tačiau iki šiol ji vis dar aktuali kai kuriose Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių savivaldybėse. Šių metų pavasarį Palangos mieste, panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, pradėjo veikti vandens gerinimo įrenginiai, šalinantys fluorą. Pasak įrenginius sumontavusios ir prižiūrinčios įmonės technikos direktoriaus Algerdo Laužiko, fluoro šalinimas yra sudėtinga procedūra, reikalaujanti didelių investicijų.

Kitos savivaldybės taip pat įsipareigojusios artimiausiu metu įsidiegti fluoridų šalinimo technologijas.

Geriausio sprendimo paieškos

„Fluoras yra gamtinė medžiaga, jos kiekis skiriasi ne tik skirtingose Lietuvos vietovėse, bet ir skirtinguose vandens gręžiniuose. Gali būti, kad išgręžus naują gręžinį toje pačioje vietovėje, vanduo bus mažiau fluoruotas, – svarsto Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. – Galimi įvairūs šios problemos sprendimo būdai. Galbūt vertėtų pabandyti šalia esamų gręžinių daryti naujus ir vandenį, gaunamą iš skirtingų sluoksnių, maišyti. Taip fluoro koncentracija galėtų būti sumažinama mažesnėmis sąnaudomis.“

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad siekiant išspręsti fluoro problemą, būtina skatinti visų atsakingų politikų ir valstybės institucijų darbą, stiprinant valstybės politiką, taip pat reikia ieškoti naujų veiksmingų vandens gerinimo būdų. Ypatingai svarbu, kad apie problemą žinotų ne tik visuomenės sveikatos ir kontrolės institucijos, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, ypač stomatologai, bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai. Kol ieškoma išeičių, kol vanduo visuose Lietuvos regionuose taps geresnis, būtina informuoti žmones apie geriamojo vandens kokybę, apie būdus, kaip išvengti neigiamo poveikio, kurį gali sukelti nesaugus vanduo.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/vakaru-lietuvos-vandens-problema---fluoras-47325/

_______________________________________________________________________________________________________________

Ge­ria fluo­ru per­so­tin­tą van­de­nį

Klau­si­mą ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­sta­čiu­si So­cia­li­nių klau­si­mų ir svei­ka­tos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Al­ma Mon­kaus­kai­tė tvir­ti­no, jog žmo­gus per pa­rą tu­ri gau­ti nuo pu­sės iki 0,8 mi­lig­ra­mų fluo­ro.

„Dau­giau­sia fluo­ro ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je yra Pa­lan­go­je, Kre­tin­gos, Ši­lu­tės ir Kel­mės ra­jo­nuo­se. Šio­se vie­to­vė­se fluo­ro kie­kis vir­ši­ja leis­ti­ną nor­mą, fluo­ro per­so­tin­tą van­de­nį ge­ria apie 83 tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je fluo­ro ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je nė­ra pa­kan­ka­mai“, – sa­kė A. Mon­kaus­kai­tė.

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ įvar­din­ta, kad rei­ka­la­vi­mus vyk­dy­ti pri­klau­so vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­joms.

Apie fluo­rą – pla­čiau

So­cia­li­nių klau­si­mų ir svei­ka­tos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė sa­kė, jog fluo­ras yra di­džiu­lė vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­ble­ma, tu­rin­ti ir so­cia­li­nį, ir fi­nan­si­nį as­pek­tą, to­dėl apie jį ver­ta pa­kal­bė­ti ir pla­čiau.

Fluo­ras – che­mi­nis ele­men­tas, tu­rin­tis di­džiau­sią elekt­ro­nei­gia­mą krū­vį, ha­lo­ge­ni­nės du­jos. Ži­no­mas la­bai se­niai, ap­ra­šy­tas 1526 me­tais. 1866 me­tais fluo­ras bu­vo iš­gry­nin­tas. Už šį at­ra­di­mą pran­cū­zų moks­li­nin­kui bu­vo įteik­ta No­be­lio che­mi­jos tai­kos pre­mi­ja. Pa­va­din­tas fluo­ras pa­gal pa­grin­di­nį ele­men­tą, iš ku­rio ir gau­na­mas.

Žmo­gaus or­ga­niz­mui fluo­ras yra la­bai svar­bus kau­lams ir kau­li­niams au­di­niams for­muo­ti­si. Dau­giau­sia jo yra dan­tų au­di­ny­je. Fluo­ras yra ypa­tin­gas tuo, kad žmo­gui ken­kia ir per ma­žas, ir per di­de­lis fluo­ro kie­kis.

Nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis žmo­gaus, sve­rian­čio apie 70 ki­log­ra­mų, or­ga­niz­me yra apie tris mi­lig­ra­mus fluo­ro. Jei fluo­ro trūks­ta, vys­to­si dan­tų ėduo­nis ar­ba ka­rie­sas, jei per daug – fluo­ro­zė, li­ga, at­si­ran­dan­ti ta­da, kai per il­gą lai­ką su ge­ria­muo­ju van­de­niu į žmo­gaus or­ga­niz­mą pa­ten­ka per daug fluo­ro ar­ba jo jun­gi­nių.

Pag­rin­di­niai fluo­ro šal­ti­niai yra van­duo, ar­ba­ta (ypač ža­lio­ji), svo­gū­nai, čes­na­kai, ka­va. Moks­li­nin­kai ne­se­niai at­ra­do ir neu­ro­tok­si­nį fluo­ro po­vei­kį. Fluo­ras vei­kia ir žmo­gaus ner­vų sis­te­mą.

Dalia KARPAVIČIENĖ

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/581617/geriamajame-vandenyje-fluoro-per-daug